Ketvirtoji stovyklos „Atradėjų ekspedicija“ diena – saulė, nuotykiai Pajiešmeniuose ir dingę atradėjai pušynėlyje!

Jeigu reikėtų vienu sakiniu apibūdinti šią dieną, jis skambėtų maždaug taip: saulė švietė, nuotykiai vijosi vieni kitus, o stovyklautojai nuolat rasdavo būdų mus nustebinti.

Šį rytą ryto ratą perkėlėme į lauką. Saulė taip dosniai dalijo savo spindulius, kad būtų buvę tiesiog nusikaltimas likti viduje.

Registruodamiesi kiekvienas pasakėme, kokiu gyvūnu šiandien jaučiamės. Tarp mūsų buvo ir tinginių, ir pandų, ir jaguarų, ir dar ne vienas įdomus gyvūnijos atstovas. Tiesa, kai kurie „tinginiai“ po kelių valandų lakstė greičiau už tuos, kurie ryte jautėsi jaguarais, tad šios dienos tyrimas parodė, kad pirmi įspūdžiai gali būti klaidinantys.

Po prisistatymo laukė mankšta. Kaip jau tapo tradicija, pradėjome nuo „Piratų mankštos“, o vėliau kiekvienas rodė savo sugalvotą pratimą. Kai kurie judesiai buvo tokie išradingi, kad, panašu, atradome visiškai naujas sporto šakas. Svarbiausia, kad po jų nebeliko nė vieno mieguisto veido.

Po pusryčių mūsų laukė komandinė misija. Šį kartą reikėjo įveikti iššūkį su virve ir prie jos pritvirtinta lipnia juosta. Iš pirmo žvilgsnio užduotis atrodė paprasta, tačiau netrukus paaiškėjo, kad vien greitų kojų čia neužteks. Reikėjo susikaupimo, bendravimo ir gero plano. Kurį laiką buvo girdėti įvairiausios strategijos, tačiau galiausiai komanda rado sprendimą ir misiją sėkmingai įvykdė.

Netrukus atėjo metas pagrindiniam dienos nuotykiui – išvykai į Pajiešmenius.

Ten mūsų laukė pažintis su parku ir jo istorijomis. Keliavome per beždžionių tiltą, klausėmės pasakojimų apie mistinį ąžuolą ir net su juo susijusią vaiduoklio legendą. Kai kurie ekspedicijos dalyviai įdėmiai dairėsi aplinkui, tikrindami, ar neteks sutikti legendos herojaus. Laimei (o gal ir gaila?), vaiduoklis tą dieną buvo išėjęs atostogų.

Po ekskursijos laukė dar daugiau nuotykių. Viena grupė plaukiojo vandens dviračiais, kita išbandė diskgolfą, o vėliau visi apsikeitė veiklomis.

Žinoma, tikra ekspedicija neapsieina be netikėtų iššūkių.

Vienas vandens dviratis nusprendė, kad jam labai patinka sekluma ir ten patogiau nei plaukti toliau. Kurį laiką atrodė, kad teks organizuoti gelbėjimo operaciją, tačiau mūsų atradėjai nepasimetė. Prieš lipdami į vandenį jie nusprendė pasitelkti svarbiausią ekspedicijos įrankį – galvą. Pakeitė svorio pasiskirstymą, persėdo į kitą pusę ir… misija pavyko! Vandens dviratis buvo išlaisvintas, o kojos liko sausos.

Grįžę į stovyklavietę papietavome, pailsėjome ir pasidalinome dienos įspūdžiais. Tačiau ilgai ramybės nebuvo – mūsų laukė dar vienas komandinis iššūkis.

Šį kartą reikėjo apversti pledą nuo jo nenulipant. Skamba nesudėtingai? Pabandykite tai padaryti su visa komanda! Abi grupės ieškojo gudriausių sprendimų, derino veiksmus ir kūrė strategijas. Vienai komandai pavyko greičiau rasti bendrą ritmą, tačiau abi įrodė, kad bendradarbiaudami galime daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

O tada atėjo ilgai laukta dienos kulminacija.

Slėpgaudynės pušynėlyje.

Jeigu iki šiol manėme pažįstantys visus stovyklautojus, po šio žaidimo teko suabejoti. Kai kurie vaikai taip sumaniai pasislėpė tarp medžių, krūmų ir pušyno reljefo, kad atrodė, jog miškas juos tiesiog priglaudė savo globon. Vienu metu buvo galima pagalvoti, kad dalis ekspedicijos dalyvių tiesiog išnyko.

Žaidėme net du raundus. Pirmojo metu trys ieškotojai ieškojo pasislėpusių draugų, antrajame vaidmenys pasikeitė. Ieškotojai nepasidavė, o slėptuvių kūrėjai demonstravo tokį kūrybiškumą, kad kai kurias vietas drąsiai būtų galima įtraukti į „Geriausių pušyno slėptuvių katalogą“.

Po žaidimo buvo aišku viena – slėpgaudynės tapo rimta kandidate į mėgstamiausios stovyklos veiklos titulą. Prašymų pakartoti paskutinę dieną sulaukėme tiek, kad teks rimtai svarstyti šį pasiūlymą.

Dar viena „Atradėjų ekspedicijos“ diena prabėgo pilna saulės, juoko, naujų atradimų ir nuotykių. Diena, po kurios vakare kojos šiek tiek pavargusios, bet širdys – pilnos įspūdžių.

O rytoj mūsų laukia paskutinė stovyklos diena. Dar viena proga kartu pasijuokti, ką nors atrasti ir susikurti prisiminimus, kurie išliks ilgiau nei vasaros įdegis.