,,Atradėjų ekspedicija“ baigėsi, tačiau prisiminimai dar ilgai keliaus kartu… 
Penkios dienos prabėgo taip greitai, lyg vasaros vėjas būtų jas nunešęs vos per akimirką. Atrodo, dar visai neseniai stovėjome pirmame ryto rate, mokėmės vieni kitų vardų ir nedrąsiai dairėmės aplink, o šiandien jau atsisveikiname su pilnomis kuprinėmis prisiminimų.
Per šią savaitę buvo visko. Buvo juoko, kurio aidą, rodos, dar ilgai girdės pušynas. Buvo nuotykių, kuriuos vaikai dar ne kartą pasakos namuose. Buvo naujų draugysčių, netikėtų atradimų ir pokalbių, kurie prasidėjo nuo paprasto „Labas“.
Buvo ir mažų nesutarimų. Juk ten, kur susirenka daug skirtingų žmonių, kartais susikerta nuomonės, kyla ginčų ar norisi, kad viskas vyktų savaip. Tačiau kartu mokėmės susitaikyti, išgirsti vieni kitus, atsiprašyti ir draugauti toliau. O tai – vieni svarbiausių atradimų, kuriuos galima parsivežti iš stovyklos.
Buvo ir nubrauktų ašarų. Kartais dėl nuovargio, kartais dėl nepavykusios užduoties, o šiandien – ir dėl to, kad taip nesinori skirtis. Ir nors ašaros ne visada reiškia liūdesį, jos dažnai parodo, kad kartu buvo gera.
Dėkojame visiems vaikams už smalsumą, drąsą, energiją, išradingumą ir gebėjimą kiekvieną dieną paversti nuotykiu. Ačiū, kad kūrėte stovyklą tokią, kokia ji buvo – pilną gyvybės, juoko ir atradimų.
Nuoširdžiai dėkojame ir tėveliams už pasitikėjimą, už ankstyvus rytus, suruoštas kuprines, pamirštų daiktų paieškas ir už tai, kad patikėjote mums savo didžiausius turtus.
Tikime, kad „Atradėjų ekspedicija“ baigėsi ne visai. Galbūt baigėsi stovyklos dienos, tačiau liko draugystės, bendri juokai, išmoktos pamokos ir prisiminimai, kurie dar ilgai šildys šią vasarą.
Linkime visiems gražios, saulėtos ir nuotykių kupinos vasaros. Nepamirškite tyrinėti, atrasti, smalsauti ir kartais sustoti pasidžiaugti mažais stebuklais, kurių pilna aplink.
Iki kitų susitikimų ir naujų ekspedicijų! 
