ARTĖJA ŠV.AGOTOS – DUONOS DIENA
PRISIMINKIME . SKALSIOS DUONOS RIEKĖS VISIEMS…
Vasario 5 d. švenčiama šv. Agotos diena. Ši šventoji buvo labai populiari tarp kaimo žmonių, jos skulptūros buvo keliamos į stogastulpius, koplytstulpius bei koplytėles. Tikėta, kad šv. Agota apsaugos namus nuo perkūnijos bei kitų nepageidaujamų atmosferos reiškinių, gaisrų ir kitokių nelaimių. Šią dieną bažnyčiose buvo ir tebėra šventinama duona, kartais ir druska bei vanduo. Šv. Agotos dieną pašventinta duona naudota labai plačiai – linų derliui didinti, bičių spiečiui privilioti, apkerėtiems, nužiūrėtiems gyvuliams gydyti, akių ligoms bei kūno žaizdoms gydyti ir pan. Tačiau plačiausiai šv. Agotos duonelė naudota ugniai suvaldyti, gaisrui gesinti. Tikėta, kad šios duonos reikia padėti ant krosnies, tai „ugnis iš namų neišeis“, tai yra nekils gaisras. Dėl šios priežasties kai kur Lietuvoje šv. Agotos dieną stengdavosi nekurti krosnies, o jei prisireikdavo užkurti, į ją įberdavo šventintos druskos. Dažniausiai šv. Agotos duona metama į gaisrą, siekiant, kad ugnis užgestų arba bent jau nepersimestų į kitus pastatus.
Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką).
Manoma, kad pirmoji duona Lietuvoje iškepta prieš 3500 metų, bronzos amžiuje.
Visos reakcijos:
Jūs, Vita Januliene, Zinutė Strunkytė-Gumbrienė ir Dar 11 žmonių
