Vos pravėrus duris, prasideda mūsų istorija. Istorija apie žmones, gamtą ir mažus kasdienius pasirinkimus, iš kurių kartu kuriame didelį dalyką – tvarius, jaukius ir gyvus namus visai bendruomenei.
Vos pravėrus mūsų įstaigos duris, prasideda kelionė. Kelionė po erdves, kuriose kiekvienas kampelis pasakoja savo tvarumo istoriją. Čia tvarumas nėra tik gražus žodis ar plakatas ant sienos. Jis gyvena mūsų kasdienybėje – koridoriuose, darželyje, kieme, edukacinėse erdvėse. Jis slypi mažuose dalykuose: vaiko, jaunuolio ar senolio idėjoje, mokytojo rūpestyje, bendrame darbe, norėjime padėti ir kartu kurti gražesnę aplinką. Einame toliau ir sutinkame gamtą. Jai čia palikta vietos augti, gyventi ir nustebinti. Paukščiams įrengti inkilai, vabzdžiams – viešbučiai, o bitutėms – žydintis sodas. Šiltnamyje auga daržovės, o žemuogės, avietės ir prieskoninės žolelės saulėje nokina ne tik derlių, bet ir džiaugsmą. Visa tai užauginta daugybės rankų, prisidėjusių prie mūsų tvarumo iniciatyvų. Vaikai čia stebi, tyrinėja, atranda ir mokosi suprasti paprastą, bet labai svarbią tiesą – mes nesame gamtos šeimininkai. Mes esame jos dalis ir nuo mūsų priklauso, kaip ji atrodys rytoj. Kiekviename žingsnyje atsiranda galimybė mokytis. Akmuo tampa atradimu, lietaus vanduo – pamoka apie atsakomybę, augalas – rūpesčio ir kantrybės rezultatu, o kiemas – gyva laboratorija, kurioje mokomės akimis, rankomis ir širdimi. Užsukame į „Mainų kampelį“. Čia tvarumas tampa labai žmogiškas. Galime pasidalyti drabužiu, žaislu ar knyga. Tai, kas vienam jau pabodo ar tapo nereikalinga, kitam gali suteikti džiaugsmo. Taip mokomės ne kaupti, o dalytis, ne išmesti, o suteikti daiktams antrą gyvenimą. Čia gimsta savanorystės idėjos, socialinės veiklos ir mažos iniciatyvos. Galbūt iš pirmo žvilgsnio jos atrodo nedidelės, tačiau būtent iš tokių mažų darbų ir susideda dideli pokyčiai . Ir čia kalbame ne tik apie daikto pakartotinį panaudojimą. Kalbame apie dalijimąsi. Apie rūpestį. Apie gebėjimą pagalvoti apie kitą ir bendruomeniškumo jausmą. Mums atrodo, kad būtent tokie maži klausimai ir kuria didelius pokyčius. Kelionę tęsiame toliau ir visur sutinkame tą pačią mintį – norime kurti ne tik tvarią aplinką. Tokią, į kurią norisi sugrįžti. Tokią, kurioje gera būti, gera mokytis, gera dalytis ir gera būti kartu. Kiekvienas padovanotas skėtis, kiekvienas pasidalytas daiktas, kiekvienas pasodintas augalas ir kiekviena gera idėja yra maža mūsų bendros istorijos dalis. Istorija apie tai, kad tvarumas gali būti paprastas.. kad rūpintis gali būti gera… kad dalintis – prasminga ir nors ne viskas tobula ..čia gyvena mūsų tvarumo istorija, žmonių šiluma, nuoširdumas, rūpestis ir bendrystė.
